- skilinis
- 2 skilìnis, -ė adj. (2) 1. Lk daromas iš skilų: Buvo skilìnių torų: apušes skaldys i mietus po du kals į žemę DūnŽ. 2. suskaldytas skilomis: Skiliniùs medžius iškada kūrenti, žabariukų reik pakapoti Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.